Plaukimas ir plaukiojimas valtimis

Viloje yra irklinė valtis, kuria klientas gali laisvai naudotis nuomos laikotarpiu (natūralu, ne žiemą).

Plaukdami valtimi visada dėvėkite tinkamai apsirengusią apsauginę liemenę!

Plaukdami nestovėkite, valtis lengvai gali kilti!

Geriausia vieta maudytis yra paplūdimys arba prieplauka. Sveikas protas yra geriausia saugos įranga, kurią turite plaukdami (ir kitaip)!

Nepalikite vaikų šalia vandens be priežiūros!

Žiemą atkreipkite dėmesį į silpną ledą!

Net jei ežeras atrodytų visiškai apledėjęs, ledas nebūtinai yra pakankamai stiprus, kad galėtų nešti žmogų!

Ugnies kūrimas

Ugnį kurti leidžiama tik tam skirtose vietose ir vietose:

  • pirties krosnis
  • židinys
  • lauko kepsninė

Dedant malkas būkite atsargūs, kad atidarius liuką už židinio neišskristų kibirkštys. Nepalikite atidaryto liuko ilgesnį laiką! Degant malkomis, tiek pirties krosnyje, tiek židinyje, būtina atidaryti dūmų angas! Taip pat būtina, kad dūmų angas būtų atidarytas tol, kol baigsis degimo procesas (anglys yra visiškai juodos, be jokių kibirkščių).

Deginant žvakes, visada laikykite jas ant nedegaus paviršiaus ir negali nukristi!

Rūkyti patalpose draudžiama.

Nepalikite cigarečių kelmų kieme!

Vilos vestibiulyje / prieškambaryje yra priešgaisrinė antklodė.

AVARINIAI ATVEJU

Kada skambinti 112?

Suomijoje naudojame tik vieną pagalbos numerį – 112. Tas pats pagalbos numeris 112 veikia visose ES šalyse. Skubios pagalbos numeriu 112 galite skambinti nemokamai iš bet kurio telefono ir nereikia įvesti vietovės kodo. 112 galite skambinti ir iš užsienio mobiliojo telefono ryšio. Jums vis tiek nereikės vietovės kodo, tiesiog surinkite 112.

Nelaimės atveju skambinkite 112

Suomijoje yra tik vienas pagalbos numeris. Skambinkite pagalbos numeriu, nebent iškilo tikra padėtis, dėl kurios reikia skubios valdžios (policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių, socialinių tarnybų) pagalbos.
Į pagalbos skambučius žemyninėje Suomijos dalyje atsako apmokyti ERC operatoriai šešiuose pagalbos centruose. Į skambučius atsakoma žodžiais „Hätäkeskus – Nödcentralen“.

Atidžiai klausykite operatoriaus nurodymų ir glaustai atsakykite į jų klausimus.

Kada skambinti 112

  • Jei turite nelaimingą atsitikimą arba jums reikia skubios valdžios pagalbos
  • Jeigu žinote arba įtariate, kad kieno nors gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai gresia pavojus ar pavojus

Kaip teisingai naudotis pagalbos numeriu

Piktnaudžiavimas pagalbos numeriu yra baudžiamas nusikaltimas. Nereikalingi skambučiai gali vėluoti reaguoti į tikras nelaimes ir turėti mirtinų pasekmių. 

Greitojo reagavimo centro agentūros el. pašto adresai negali būti naudojami pranešant apie ekstremalias situacijas. 
Jei nesate tikri, ar jūsų situacija yra kritinė, visada geriau apsisaugoti, nei gailėtis ir paskambinti pagalbos numeriu. Jei galite, paskambinkite patys. Jei paprašysite, kad kas nors kitas paskambintų jūsų vardu, gali užtrukti pagalbos gavimas.

Nenaudokite pagalbos telefono numerio 

  •  bendro pobūdžio pasiteiravimui arba patarimo,
  •  pranešti apie gyvybei nepavojingus sutrikimus, tokius kaip elektros energijos tiekimo nutraukimas, arba jei situacija nėra skubi.

Kiekvieno žmogaus teisės Suomijoje

Kiekvieno žmogaus teisės leisti žmonės į:

  • judėti pėsčiomis, slidinėti ir dviračiais gamtoje, pavyzdžiui, miškuose, natūraliose pievose ir vandens telkiniuose,
  • jodinėti žirgais,
  • likti ir laikinai nakvoti vietovėse, kuriose taip pat leidžiama judėti,
  • rinkti miško uogas, grybus ir neapsaugotus augalus,
  • kampinė ir ledinė žuvis, ir
  • plaukioti valtimi, nusiprausti vandenyse ir judėti ant ledo.

Kiekvieno žmogaus teisės neleidžia žmonės į:

  • trukdyti žemės savininkui naudotis žeme,
  • judėti kiemuose, dirbamose vietose ar dirbamuose laukuose,
  • kirsti ar sužaloti augančius medžius,
  • paimti sausą ar nukritusią medieną,
  • paimkite samanas ar kerpes,
  • uždegti atvirą ugnį svetimoje žemėje,
  • trikdyti buitines patalpas, pavyzdžiui, stovyklauti per arti būstų arba triukšmauti,
  • mesti šiukšles į aplinką,
  • tegul jų augintiniai bėgti laisvai bet kur be pavadėlio,
  • atsivesk savo šunį į viešą paplūdimį,
  • leisti savo šuniui maudytis viešose plaukimo vietose,
  • vairuoti motorizuotą transporto priemonę bekelėje,
  • trikdyti arba sugadinti paukščių lizdus ar jauniklius,
  • trukdyti gyvūnams arba
  • medžioti ar žvejoti be atitinkamų leidimų.

Kai neaišku, ar galima verstis veikla kiekvieno žmogaus teisėmis saugomoje teritorijoje, reikėtų iš anksto susitarti su žemės savininku, kad būtų išvengta galimų konfliktų.